būti Dievo šviesoje

Įdomios įžvalgos, kurios nušviečia mano dvasinę kelionę, kartais priverčia sušukti: "O, kodėl to anksčiau nežinojau!". Bet...žinojimas ateina laiku. Tikrai. Tuo laiku, kai tai tikrai tau reikalinga. Šis žinojimas, kurį dabar čia paskelbsiu, tikriausiai irgi bus kažkam pačiu laiku. O kažkam tam žinojimui dar ne laikas...todėl "praplauks"...

 Iš Anthony Bloom. Iš knygos "Dvasinė kelionė":

"Mūsų viduje visą gyvenimą vyksta dialogas. Pisiminkite palyginimą, kuriame Kristus sako: "Susitaikykite su priešais, kol esate kelyje." Kai kurie dvasiniai rašytojai tikruoju priešu laikė ne velnią, su kuriuo turime tartis, o mūsų sąžinę, kuri per visą gyvenimą žengia koja kojon su mumis, kuri be paliovos su mumis ginčijasi, nepalieka mūsų ramybėje nė akimirkai. O mes privalome su ja tartis, antraip ateis laikas, kai stovėsime prieš Teisėją ir tada šis priešas taps mūsų kaltintoju, ir mes būsime pasmerkti.

Taigi, kol mes kelyje, šis nuosprendis tęsiasi mūsų viduje, tarp mūsų minčių, veiksmų, jausmų visą laiką tvyro dialektinė įtampa, vyksta dialogas. Šis dialogas yra nuosprendis, kurio akivaizdoje turime apsispręsti.

Šiuo atžvilgiu mes labai dažnai klaidžiojame tamsoje, kurią sukėlė mūsų aptemęs protas, aptemusi širdis, aptemusios akys. Jeigu pats Viešpats apšvies mūsų sielą, mūsų gyvenimą, mes pradėsime matyti, kas jame bloga ir kas gera.

XIX a. pabaigos rusų dvasininko, tėvo iš Kronštato, raštuose yra puiki vieta. Jis sako, jog Dievas neatskleidžia mums mūsų sielų, jeigu neįžvelgia mumyse pakankamai tikėjimo ir vilties, kad nepalūžtume nuo savo pačių nuodėmių vaizdo. Kitaip tariant, kai regime savo blogybes, kai matome jas vis geriau, kai vis daugiau galime apie save spręsti Dievo šviesoje, tai yra dieviškojo teismo šviesoje, atsitinka du dalykai: mus iš tiesų liūdina atsiskleidęs mūsų pačių šlykštumas, tačiau tuo pačiu metu galime džiaugtis, nes Dievas dovanojo mums savo pasitikėjimą.

Jis patikėjo mums naujų žinių apie mus, - kokie iš tikro esame. Jis tai matė visą laiką, tačiau neleido pamatyti mums, nes nebūtume pakėlę tiesos vaizdo. Taip nuosprendis vėl tampa džiaugsmu, nes pamatome, kas yra bloga. Tai atsiskleidė, nes Dievas, radęs pakankamai tikėjimo, pakankamai vilties ir stiprybės, leido mums matyti, nes žino, kad dabar galima veikti. "

Iš knygos: Dvasinė kelionė. Anthony Bloom. Aidai, 2010.