Lectio Divina, I

Kartais, kai būna gera nuotaika, kvjk renkasi savaitiniams susirinkimams filialuose. Sunku, bet miela :) Šiemet bandom eiti visi drauge - susirinkimus darydami pagal tas pačias temas visiems filialams. Kilo mintis, kad ši medžiaga gali būti naudingoka ir kitiems... Taigi - laiks nuo laiko iškelsim susirinkimų temas iš privataus kvjk forumo, kad jos būtų matomos visiems. Jei bus naudinga, ar kils kokių pastebėjimų - komentarai visada laukiami :) Pradedam nuo pirmosios temos, ir ko gero kas savaitę vis įmesim ką nors.
 

-x-x-x-

Manau, kad pradedant „teminius“ susirinkimus, verta juos išnaudoti pirmiausia susipažinimui su malda skaitant Šventąjį Raštą. Reikės, kad visi turėtų pilnus Šventuosius Raštus (Naująjį ir Senąjį Testamentą). To reikia tam, kad kiekvienas galėtų pradėti savo asmeninę kelionę ir istoriją su Šventraščiu – rūpintųsi šia knyga (aplankas, skirtukai, pagarbi vieta kambary ir t.t.), su ja melstųsi (pasibraukti, įrašyti pastebėjimą ir t.t.).

Malda

Kai sakom „melstis su Šventraščiu“ tai reiškia, kad skaitom jį ne tik kaip kokį nors literatūros kūrinį. Maldingas skaitymas vadinamas lotynišku vardu – Lectio divina [tariasi: lèkcijo divìna, pažodžiui reiškia „dieviškas skaitymas“] – ir išreiškia tai, jog Šventasis Raštas tampa susitikimo su Dievu vieta. Taigi, TIKSLAS jau nėra vien tik perskaityti tekstą, kad žinotume APIE KĄ jis kalba. Daugelį ištraukų juk mokame mintinai :) Maldingai skaitant Dievo Žodį svarbiausia yra sutikti Jį patį, ir tada leisti, kad Jis pats pažadintų mūsų širdyje troškimą Jam atsiduoti, Jį mylėti, ateiti ir pasilikti Jo Artume.

Kai mokomės melstis, dažniausiai pačioj pradžioj mūsų maldos būna gana netobulos – norėdami kalbėtis su Viešpačiu, mes patys, pirmieji žengiame žingsnį ir „pradėdami pokalbį“ išsakome Jam savo prašymus, reikmes, bei laukiame Jo atsakymo. Pradžioj, tiesa, Dievas labai uoliai mūsų klauso, ir mūsų maldos „pildosi“. Tačiau po kiek laiko Jis pradeda mus mokyti KAIP reikėtų melstis. Ir dažniausiai šis mokymas vyksta Dievo tyloje – Jis „nustoja klausyti“, malda „nebeišsipildo“. Kai kurie žmonės nusivilia ir atkrinta, nes pasijunta „apgauti“.

Lectio Divina žengia toliau – ši malda prasideda nuo mūsų tylos – skaityti Dievo Žodį, priimti jį į širdį ir nutilti, įsiklausant ką Dievas juo nori pasakyti. Vyksta pokalbis, kurį užmezgė pats Viešpats, o ne mes, ir kuriame kalba Jis, o mes klausomės. Atsiveriame Dievo Artumui, ir leidžiame Jam mus maitinti, gydyti bei mylėti taip, kaip Jis to nori, bet nebūtinai taip, kaip mes įsivaizduojame. Taigi, malda, kai leidžiame Dievui kalbėti ir klausomės, užuot liepę Jam klausytis ir kalbėdami, atiduoda mūsų laisvę Dievui ir leidžia Jam būti Viešpačiu – daryti kas Jam atrodo teisinga, duoti mums tai ką Jis mato mums esant reikalinga.

Priemonės ir tikslai

Šis maldos būdas reikalauja, bet ir pats augina įgūdį nuolat skaityti Šventąjį Raštą. Kaip vienas mokytojas seniai, seniai yra pasakęs: „Skaityti dėmesingai, pastoviai ir su malda“. Taigi – ne tik perskaityti jį visą, bet ir nuolat grįžti prie jau „skaitytų“ vietų, jose nutylant ir klausantis Viešpaties. Tačiau šis įgūdis taip pat susijęs ir su papildomos medžiagos paieškomis. Nelabai daug jos tėra lietuvių kalba, todėl reiktų būt pasirengus pamankštinti smegenaites vertimams :) Tačiau pats svarbiausias dalykas – kurti šiam skaitymui ir dalinimuisi tinkamą aplinką – pvz. kvjk savaitinį susirinkimą.

Bet vėlgi – jei Šventraštį atsiversiu tik susirinkime, arba penkios minutės prieš jį – bus nekas :) Mhm, gal tik nereikėtų iš pat pradžių persitempti ir įsipareigot sau skaityt po penkis skyrius per dieną, net ir savaitgaliais :)))) Ramiai, mes turim laiko. Tiesiog verta nuolat prisiminti, jog siekiant melstis su Šventuoju Raštu, neišvengiamai teks išmokti keletą dalykų (kurie nesiduos taip lengvai „pakinkomi“) –
 

• Dienoje rasti laiko asmeniškai nutilti, „atsijungti“ nuo aplinkos su Dievo Žodžiu (:pradžioj tai gali būti ir psalmės eilutė sms‘kėje – skirk jai tris minutes tylos, iš lėto kas minutę pakartok ją sau tris kartus ir stenkis nesiblaškyti, nurimti:
• Leisti Dievo Žodžiui „brautis“ į mūsų gyvenimą – palaipsniui su vis didesniu dėmesiu ieškoti ir atpažinti kas mano gyvenime vyksta pagal Dievo Žodį, kaip jis mano gyvenime per sutapimus, įvykius, mintis tampa gyvas ir regimas.
• Siekti žinių apie Bibliją – tikrai neužteks žinoti, jog yra Naujas ir Senas testamentai :) Bet neverta ir laukti, kol kas nors „sukramtys“ visą info ir duos man nuryti. Galima pačiam ieškoti, gilintis, klausti, o po to dalintis. Taigi – www.google.com :))))
• Išdrįsti atsiverti ir dalintis tuo ką Dievas man kalba, nors tai būtų paprasti ar „neįdomūs“ dalykai. Pradėti galima nuo Evangelijos komentarų www.kvjk.lt – skaityti, pačiam dalintis, pasiskaitinėti ir www.bernardinai.lt esančius Evangelijos komentarus. Labiau ne tam, kad sužinočiau info, bet kad pamatyčiau, kaip dalinimasis padeda (o kartais ir trukdo, jei netinkamai vyksta) smelktis gilyn...

Bibliją skaitome, kad jos puslapiuose, žodžiuose, sutiktume gyvąjį Dievą. Tačiau taipogi čia gausu žinių, nuotykių ir klausimų. Todėl nereikėtų tikėtis, jog viskas eisis „ir sviestu patepta“. Kartais teks paprakaituoti norint vien tik suprasti tekstą, nekalbant jau apie maldą su juo...

Tačiau svarbiausias lectio divina vaisius yra tai, jog Dievo Žodis per skaitymą skverbiasi į mūsų širdis (o ne tik į smegenines, jei skaitytume jį tik kaip literatūrą). Ir va taip Šventasis raštas mus keičia, o ne tik teikia žinių. Dievas per šiuos žodžius kreipiasi į mus asmeniškai.