aurritta
Mūsų užduotis - atpažinti Jį visada, kai su Juo susiduriame.
Clemente Rebora
Kad ir ką sakytum ar darytum,
Vididnis balsas šaukia:
Ne dėl to, ne dėl to!
ir šiaip viskas paliudija
slėpiningą dalyką:
veiksmas yra tik pretekstas.
Dievui artėjant,
gyvenimas ima griauti
viską, kas nėra amžina,
o žmogus laikosi įsikibęs
savo turto, kuris jam šaukia: "sudie."
Žymės:
- aurritta tinklaraštis
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus
Komentarai
Tik keli sakiniai, o tiek daug prasmės. Stebiuosi ir semiuosi :) Ačiū :)
OOO! Pasikapsčiau apie autorių ir supratau, kas tokio man artimo jo eilėse skamba. Tik bent kol kas nieko lietuvių kalba nerandu. Eiles pati vertei?
Dabar suprantu, kodėl kai kurių tavo komentarų visai nesuprantu :)
būtų smagu išgirsti,ką supratot ir ko nesuprasdavot :)
Sakai, norėtum, kad parašyčiau, kas man buvo nesuprantama. Sunkoka, nes tai buvo ten ir reikėjo apie tai kalbėti ten - prie kitų tekstų ir komentarų, kuriuos tu rašei. Chm, matau, kad būsiu užsikrėtusi "kvjk tylėjimo bacila", todėl laiku ir vietoje neparašiusi savo klausimų ar komentarų ir taip nepalikusi vietos augti supratimui ir bendrystei. Nesmagi išvada. :/
Ir dar. Po šiuo eilėraščiu labiau norėtųsi su tavimi kalbėti apie šį autorių ir eiles. Kodėl jos čia atsidūrė? Kas tave atvedė iki Clemente Rebora?
Tikiuosi, kad šie klausimai nebus priimti kaip reikakaujantys pasakyti kažką tokio labai asmeniško... Tai prašymas pasidalinti tiek, kiek gali.
visų pirma dėl jūsų pasakymo "kvjk tylėjimo bacila", čia noriu paprašyti būti atsargiai. labai pastebiu, kad pastaruoju metu, apskritai, žmonės kai susidaro nuomonę, nu tai ir pirmyn su ja iki galo. o kvjk keičiasi, pabandykim pažiūrėt atidžiau. keičiasi ir tas tylėjimas, jis nebe toks tylus, nesvarbu, koks mažas žingsnis žengtas link kalbėjimo, bet ji žengiamas. ir nieko nėra neįmanomo. tik vat čia baisiausia, kad žmonės nemato/o gal nenori matyti,kad viskas keičiasi. todėl labai slidu kvjk amžiams pripaišyti "tylėjimą". :) nieko blogo. tik noriu pasakyti,kad keičiasi. o tikrai keičiasi! :)
o dabar apie rebora.:)
keista, kad žmonės pas mane klausia, " o kodėl šitas autorius? papasakok. kaip jį sutikai savo gyvenime?" ir t.t. šitam paprastume kasdien auga, kažkas gražaus. ačiū. :) man tai svarbu.
o todėl, kad pastebėjau, jog dažnai ieškom ne to, dažnai pasaulio mentalitetas mus nuveda ne ten, mes paslystam ir laikomės įsikibę, sakydami, kad tai mano. nors mums yra paruošta visai kiti dalykai. tada nematom ir einam švaistydami laiką. bet juk Dievas sumanus, vienaip ar kitaip, anksčiau ar vėliau Jis vis tik mus atveda prie to, kas būtent yra mūsų.
bendruomenė - dėl kurios vis dar noriu kažką daryti ir kažką duoti, todėl tenka ieškoti iš kur kažką gražaus paimti ir parodyti, tai išlendi į platų pasaulį. į istporiją ir galų gale ateini iki poezijos. (daug gražių ir įdomių dalykų girdėjau apie poeziją :))
troškimas - pagaliau bandantis vėl kvėpuoti, sunkiai sekasi, bet bandom. troškimas pažinti, tai ko nežinau, troškimas atrasti tai, ką atradau ir gal būt kažką naujo. troškimas pažvelgti taip, kaip nežiūrėjau, troškimas parodyti tai, ko kažkada neparodžiau. (šitą eilėraštį atradau prieš metus.) svarbiausia atpažinti ir niekada nevėlu parodyti.
religinis jausmas. jis gaivinamas visaip. tikriausiai priklauso nuo gyvenimo etapo. svarbiausia ieškoti. o ne sėdėti vietoj ir laukti, kol jis pats užaugs. Jį man davė Dievas. tai dovana, kurią bandau saugoti ir dalintis.
:)
Sykį jau buvau parašiusi komentarą, bet...jis dingo :) Dėl techninių kliūčių :) Taigi, sutrumpntai pakartoju :)
Pirmiausia - ačiū, nuostabus komentaras :)
Apie "bacilas": dėl to nevertėtų per daug stipriai reaguoti. Mėgstu pašmaikštauti. Na, gal ne visada suprantate. Iš kitos pusės - kartais tikrai iš šalies geriau matosi :) bet... manau, kad viskas keičiasi. Žmonių elgesys taip pat. Ir esu linkusi manyti, kad į gera. "Bacilų" sukeltos ligos juk pagydomos :), tai nėra galutinė diagnozė :) Žinau tik tiek, kad nieko nežinau. Ir ne man spręsti, kas darosi kito žmogaus širdyje. Niekada negaliu žinoti, kas ir kada joje keičiasi. Ir net žmogaus elgesys ne visada yra tai, kas parodo pokyčius.
Clemente Rebora... Kažkam galėsiu pasakyti, kad jį man parodei tu :) Ačiū :)
Šiaip tai esu ieškojime: nebenoriu to, ką siūlo pasaulis, o ieškau to, kas artina prie Dievo daugelyje sričių, taip pat ir literatūroje, muzikoje, tapyboje ir kituose menuose.