jaučiu pareigą parašyti,kaip viskas sekėsi, lydėjot mane maldoj. ir jau klausiat,kaip viskas prėjo. tai vat... parašysiu ir visis galėsit pasiskaityti. nes aš pati dar neatsigavus, viskas dar verda :)))

o viskas buvo taip. kaip jau žinot man buvo peržiūros (viso pusmečio darbų atsiskaitymas) pagrindinis mano darbas šį semestrą buvo suprojektuot namą. nelengva buvo. :) daug visokių kuriozų, sunkumų, problemų ir t.t. bet ir daug išmokau, supratau ir įsitikinau.

stodama žinojau,kad bus sunku, žinojau,kad teks nemiegot, bet mano vaizduotė iki tiek kaip bus neišnešė :D gal ir gerai! :)) daugelis jau žinot, kad visą semestrą buvo labai jau sunku įtikti dėstytojui. jam netikdavo vienas ar kitas dalykas, tai taip viskas iki peržiūrų ir tęsėsi :) sunku buvo. labai. nes visą semestrą taip sąžiningai ir dirbau. galvojau per peržiūras bus lengviau

:D:D:D:D wrong! :D

jau taip rimtai pradėjau ruoštis peržiūrom savaitei likus iki jų, o reikėjo gražiai pateikti savo idėją ant lapų, nubraižyti namų planus, padaryti namo maketą ir t.t. tai vat kai pradėjau daryti, visas linksmumas ir prasidėjo :))))

pirmiausiai nesisekė gražiai su akvarele atlieti  namo fasadų, prasidedančios panikos požymiai, bet paskui kažkur dingo, tada prasidedančios paranojos, kai išeini į miestą, prisimeni, kad palikai kambary atidarytą langą ir kad gali įskristi koks nors balandis ir apdergti tavo darbą :D:D:D tada supranti, kad nebėra laiko miegoti

ir miegi po 3 valandas, po to su "britva" labai giliai įpjautas pirštas ir krauju išteplioti planšai (taip vadinasi švarraščiai jei ką), tada stipriai su peiliu pervažiuota per kitos rankos pirštą, tai jau du pirštai apvynioti su bintu. ok einam toliau :D

tada Aurelija pradėjo gadinti planšus, brėždama linijas ne ten kur reikia, tada vėl reikia imti į rankas "britvą" ir viską taisyti, o baisu tą daiktą laikyti, nes baisiai su ja į pirštą įsipjoviau, tai rankos dreba. tada sugebėjau užlipti ant britvos ir ji sulindo man į koją :))

tai net netikėjau, kad mokantis architektūroj, ne tik rankas,bet ir kojas galima susižalot, tai vat koja taip pat apibintuota, kraujo prisižiūrėjau užtektinai :)) tada jau panika prasidėjo, nes mačiau, kaip viskas lėtai eina ir nesiseka ir prasidėjo bemiegių naktų alėja :)))

iki peržiūrų miego buvo labai mažiai, per keturias paras miegota 1 val. :))) matai kaip greit eina diena, o dar greičiau naktis. pirmieji paukščiai čiulbėt pradeda pusę 3 ryto, tai buvo pats baisiausias metas, nes kai išgirsdavau paukščius, suprasdavau, kad jau netoli aušra ir kad mano laikas eina. labai jau nemalonus jausmas :)))

maketas nesisekė juodai. likus parai iki peržiūrų, aš jį pradėjau daryti naujai ir aišku nespėjau. o strioko, o nervų, o panikos, o o o o o...  nu šakaliukai :))) bet kažkaip viskas ėjo, šalia buvo du gelbėtojai Algis ir Dovilė, kurie tikrai daug padėjo ir dar daug gelbėtojų, kurie maldoj padėjo.

AČIŪ! be jūsų - nieko! :))

galiausiai atėjo valanda, kai turėjau nešti darbus, ne iki galo užbaigtus, bet kitaip neišėjo :)) viso to pasekmė - mane perkels į antrą kursą :D , jei dar egzaminus kelis išsilaikysiu. taip. išsilaikysiu. pagaliau! antram kurse :)) viskas baigės geriau. svarbiausia viskas baigės :)) miegas jau yra mano draugas :)) 

vat buvo akimirkų, kai labai stipriai klausiau: "ką nori man tuo pasakyti?", "kodėl vis tai duodi?" "kokia viso to prasmė?" ir supratau, kad tikrai esu toje vietoje, kur nesvarbu kaip  sunku bebūtų, bet man gera :)) supratau, kad tie išbandymai, visokie kuriozai ir t.t. augina mane kažkam. kam? kai sužinosiu pasakysiu :)))

per šituos sunkumus supratau, kiek daug draugų yra šalia manęs, kokie jūs man brangūs. :))) visko negaliu papasakoti kaip buvo, čia reikia išgyventi. aš galiu tik nupiešti vaizdą, kad jūs maždaug įsivaizduotumėt. :)

buvo visko, bet svarbiausia, buvo ir šypsenų ir pamačiau,kaip per sunkumus šypsena padeda eiti. galit Dovilės paklaust, patvirtins :))) gal ir ji papasakos, nes jaučiu viskas iš šono kitaip atrodė :)) kaip aurelija nusišnekinėjo ir nebesusivokė, kur yra :)) Kristus mane labai stipriai laikė apkabinęs per šitą laiką, todėl ačiū jums. kad esat ir kad einat. :))

Komentarai

bralgis portretas

ou jė :) tas jausmas, kai po semestro (visi darbai padaryti, egzai išlaikyti, ir dar pora darbų paimta į fakulteto fondą, kad naujokai iš jų galėtų mokytis "kaip reikia daryt") užrakini kambario duris ir "paimi kryptį" namo - tai su niekuo nepalyginama. Tiesiog ech!

:) sveikiju. Kitąmet bus sunkiau :) Todėl ir šypsenos viską pabaigus bus dar platesnės :))) O čia šiaip - apie


aurritta portretas

filmukas, tai tobulai atspindi mano šitą pusmetį. tiesiai į taikinio centrą :D

o apie užrakintas duris kalbant ir link namų, tai vajė kaip mane atgaivino :)) grįžti namo. įžengi pro duris, visi išsišiepę laukia, gražius žodžius žarsto (mat aurelija namuose gerą mėnesį ar daugiau nebuvo :D) ant stalo garuoja mamos kepti kotletai :)))) vajė, išsilydyt galima, vien dėl šio verta viską buvo praeiti :))    

 

dulkė portretas

vaje, kaip baisu :))) ir kam tau viso to?

juokauju, mane tikrai labai džiugina, kad dar kaip reikiant neišsimiegojus ir neišsigydžius žaizdų gali pasakyt: supratau, kad tikrai esu toje vietoje, kur nesvarbu kaip  sunku bebūtų, bet man gera :))

na va, o kai perskaitysi mano žinutę, turbūt jau sekminių balandis plasnos link tavęs :) (manau turėtum miegot kokią parą :)))

Taigi, linksminkimos!

 

dizainas: bralgis ir Monika | web sprendimas: c-4