Audrute
Skaudu..
Deja turiu pripažinti.. Draugai atsiranda ir pranyksta... Nieko čia nepakeisi.
Bet Dievas yra mano amžinas draugas..
Jis visad myli ir niekad nepalieka!
O jo meilė gydo viską.. Net ir didžiausias netektis :/
- Audrute tinklaraštis
- prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte rašyti komentarus
Komentarai
ir kaip tokios netektys artina prie Jo.
ir nieko už Jo žvilgsnį ir glėbį nėra brangiau. Nei žemėje nei danguje. :)
kažkur psalmėse -
ką kitą turiu danguje?
kadangi turiu Tave -
ko dar trokščiau žemėje?
man šita eilutė... nu nežinau... ji viską pasako. Labai laukiu, kol danguje susitiksiu tą žmogų, kuris ją užrašė, mhm :)
Kažkaip sakoma drauga nelaimėj pažinsi,ir kartu prieisi prie Jo
Apskritai manau draugai keičiasi pranyksta,atsiranda, o va Jis niekados nepaliks mūsų, nors ir patys nuo Jo nusisuksime, bet mūsų tikrai nepaleis. . . Na kažkas tokio ;)
Jis kovoja dėl mūsų..
Va Elena visuomet papildo. ;D
Todėl ir mes turime kovoti dėl Jo :), kovoti dėl savo būties.Išmokti atleisti draugams ,kurie mus skaudina,išmokti juos mylėti... Jie juk kartais klysta, kaip ir mes patys..
Man geriausia tiesiog apkabinti tą žmogų,kuris įskaudino mane .Galbūt tai kartais kaip žeminimas savęs , bet aš kažkodėl jaučiu paguodą bent akimirkai..NES ,kad ir koks žmogus, draugas būtų , jauti,kad jis tau reikalingas.. Su juo būta ne tik daug blogybių, bet ir gražių dalykų ,kuriuos lig šiol prisimeni...Dievas mane pastūmėja tokiems apsikabinimams, nes eidama vis pagalvoju, ar tikrai to noriu..? kas kart Jis (mano draugas)tarsi linkeli galvą ir sako:" eik ,nebijok, jei nuo to jausies geriau.. "tik taip pajaučiu,jog esam silpni ir dažnai galim įžeisti kitą, kaip ir mūsų vadinami draugai..