Slalomas, kaip žinia, - norvegiškos kilmės terminas, pažodžiui verčiamas kaip "takas šlaitu". Tad šiam sekmadieniui labai tinkamas - juk Ganytojas tam ir yra, kad žinotų visus takus ir galėtų saugiai jais vesti kaimenę. O kad jau šiandie teko ruoštis pamokslui, tai vis tiek, galvoju, verta pasidalinti tais Evangelijos "viražais". Kartais tokios stulbinančios gijos tarp žodžių išryškėja...

Kauno arkivyskupijos jaunimo centras išlaiko savo solidų bei nuoseklų įvaizdį. Išleistas anonsėlis ruošiantis jaunimą Lietuvos jaunimo dienoms Kauno stiliumi.. :D 

Taigi.. žiūrim. 

   Dievas pašaukia žmones tarnauti Jam dvasia ir tiesa, įpareigodamas sąžinę, bet nedarydamas prievartos. Jis atsižvelgia į kilnumą savo sukurtojo žmogaus asmens, kuris turi pats apsispręsti ir likti laisvas. Tai ypač išryškėjo Jėzuje Kristuje, kuriame Dievas tobulai apreiškė save ir savo kelius.

   Jono Evangelija prasideda pasakojimu apie du paskui Jėzų sekančius mokinius ir baigiasi Jėzaus žodžiais Petrui: "Sek paskui mane." Jie pašaukti pamažu, mokydamiesi iš Jėzaus, pažinti, kas Jis yra, suprasti Jo meilės planą ir pažinti, kas jie patys yra. Jie ne visada žino, kur Jėzus juos veda, bet pasitiki ir keliauja drauge.

 Pastaruoju metu, į šį puslapį dėdamas kasdienes Evangelijas, vis peržvelgdavau google vaizdus ir ieškodavau dienos temą atitinkančio kūrinio. Vakar aptikau Sieger Köder, kažkur girdėtas buvo, lyg žinotas, bet niekada nebuvau įsigilinęs į jo kūrybą. Šį kartą nepasiliksiu sau to ką surasiu, bet pasiūlysiu su juo susipažinti ir jums.

   Neturime apriboti savo maldos kūno veiksmais - ar šauktume, ar tylėtume, ar klūpėtume, - bet santūriai melstis, susitelkę savo mintyse, laukdami, kad Dievas ateitų ir aplankytų sielą visose jos prieigose, visuose takeliuose ir juslėse. Tada, priklausomai nuo to, kas pritinka, galėsime likti tylūs, melstis garsiai ir netgi šaukti, kad tik mintys būtų įsitvirtinusios Dieve.